Trąšų kainos: pavasario laukiame su nerimu

Šiųmetinis sezonas žemdirbius privers dar labiau susiveržti diržus ir skaičiuoti kiekvieną centą. Kaip pabrangusios mineralinės trąšos atsilieps ūkininkų biudžetui ir kaip bus mažinamos planuojamos išlaidos? Išeičių yra daug.

Planuoja darbus

Ukmergės rajono ūkininkas Dainius Micius, norėdamas sutaupyti pinigus, išleidžiamus trąšoms, ryžosi eksperimentams. „Prieš ketverius metus, siekdamas sumažinti cheminių trąšų kiekį, ėmiau naudoti bioorganines trąšas. Tada kolegos į mano pasirinkimą žiūrėjo skeptiškai ir manė, kad aš nepasieksiu jokių rezultatų. Tačiau aš ne tik pagerinau dirvožemio kokybę, bet ir sutaupiau pinigų. Ūkyje sumažinau ir mineralinių trąšų kiekį. Jas minimaliai naudodavau tik startiniam tręšimui“, – patirtimi su „Ūkininko patarėjo“ skaitytojais pasidalijo pašnekovas. Tačiau šie metai, dėl drastiškai išaugusių trąšų kainų, ir vėl bus kitokie.

D. Micius mineralinių trąšų dar nepirko. Vasario pabaigoje jis planuoja tartis su konsultantais ir tikriausiai visai atsisakys mineralinių trąšų, arba įsigys minimalų jų kiekį. „Jei mineralinių trąšų kainos išliks tokios pat aukštos kaip dabar, startinį purškimą praleisiu. Jis neturėtų įtakos kviečiams. Tik dėl rapsų pergyvenu. Juos tikriausiai reikės tręšti. Planuoju įsigyti naują purkštuvą. Galbūt naudosiu skystas azoto trąšas. Manau, kad pavasarį viską teisingai susidėliosiu“, – sakė jaunas ūkininkas.

Sumažins naudojimą

Pakruojo rajone įsikūrusios Žvirblonių ŽŪB vadovas Svajūnas Stelmokas ŪP teigė, jog mineralinių trąšų naudojimą ketina sumažinti 30–40 proc. „Mineralines trąšas įsigijome rudenį, tai kaina šiek tiek „prasiskiedžia“ ir yra kuklesnė. Jei ateityje trąšų kainos išliks aukštos, nežinau, kaip bus. Aišku, viskas priklausys nuo derliaus, nuo jo supirkimo kainų. Svarbu, kad metai būtų dosnūs, kad derlius būtų geras ir jo supirkimo kaina būtų gera. Ką darysime? Teks priprasti prie tokių trąšų kainų. Tačiau šiandien rizika yra didelė. Galime vienais metais patręšti stipriau, bet po to du metus dantis sukandę turėsime atidirbinėti“, – teigė pašnekovas. Pasak S. Stelmoko, mineralinės trąšos lemia derlių. Todėl, jei kviečiai nebus tręšiami, jie atseikės apie 3–4 t/ha derlių. Tačiau bendrovė prie dabartinių kainų: žemės nuomos, kuro, kylančių atlyginimų, negali sau leisti išauginti tokio menko grūdų kiekio.

Daug nežinomųjų

„Jei šiandien prikulsime 6 t/ha grūdų, tai bus nulis. Jei daugiau nei 6 t/ha, tai truputį ir mums liks. Mūsų šios dienos tikslas – prikulti apie 8 t/ha. Per pastaruosius porą metų šį rezultatą pasiekdavome“, – sakė S. Stelmokas. Žvirblonių ŽŪB yra dirvožemio sensoriai, atliekami dirvožemio tyrimai, stebima, kiek, kokių trąšų ir kada reikia, kada tikslingiausia augalus tręšti. Tačiau visus planus ir darbus koreguoja klimato kaita, orai. „Planuoji vienaip, o gaunasi kitaip. Šiais metais esame nuleidę derliaus kertelę, manome, kad jis bus mažesnis. Neaišku, ar ilgai laikysis aukštos grūdų kainos, koks bus derlius. Stabilumo nėra. Yra daug nežinomųjų. Baisu po beveik 1 000 Eur pirkti toną salietros. Neduok Dieve, jei kviečiai ir vėl kainuos 180 Eur/t, tai jau būtų visai prastai“, – svarstė bendrovės vadovas.

Kankina nežinia

Vilkaviškio rajono pieno ūkio šeimininkas Albinas Šneideris ŪP prisipažino, jog dabartinė ekonominė padėtis jam kelia šiurpą. Jo galvoje sukasi ūkio likvidavimo mintys. „Reikalavimai ant reikalavimų. Per metus dvigubai pabrango kuras, vos ne trigubai kai kurios trąšos, o už pieną tris centukus pakėlė. Nebeatsilaikome... Tokios nesąmonės“, – atvirai kalbėjo vyras, prižiūrintis ir augalininkystės ūkį, kuriame grūdai auginami savo reikmėms. A. Šneideris tvirtino, kad jo ūkis yra kalvotoje vietovėje, kurioje nestokojama raudono molio, žvyro ir durpių. Toks „spalvingas“ dirvožemis nėra tinkamas augalininkystei. Jei ne toks reljefas, gyvuliai jau seniai būtų likviduoti. „Rudenį nusipirkau nedidelį kiekį mineralinių trąšų. Tręšimui dar ir mėšlą naudoju. Nežinau, kaip bus pavasarį. Nežinau, ką reikės daryti. Aišku, kad reikės mažinti mineralinių trąšų kiekį, o tai turės įtakos derliui“, – sakė Albinas, kurio ūkyje išauginamas derlius niekada nebūna rekordinis. Vieni ploteliai šeimininkui atseikėja 5 t/ha, kiti – 4 t/ha, o kai kurie – apie 3 t/ha. Jei metai dosnūs, savų grūdų pašarams pakanka, o jei ne – tenka pirkti. „Niekada ūkyje trąšomis „nesitaškėme“, jų be reikalo nepylėme. Atliekame dirvožemio tyrimus ir pagal juos tręšiame“, – pridūrė pienininkas.

Niekada nepiktnaudžiavo

Molėtų rajono ūkininkas Andrius Arlauskas, paklaustas, kaip planuoja sumažinti mineralinių (sintetinių) trąšų išlaidas, pašmaikštavo, jog sės mažiau vasarinių augalų. „Jei rimtai, pasirinksime ir auginsime tas kultūras, kurioms nereikia mineralinių trąšų, pvz., grikius. O žieminėms kultūroms mažinsime normas. O ką

daryti? Šiems metams dar pakaks turimų mineralinių trąšų. Kai jas pirkau, kaina nubuvo kosminė“, – atviravo mišraus ūkio savininkas, pagal dirvožemio tyrimus sudarantis tręšimo planus. Ateityje jis stengsis iš minimalaus azoto kiekio išauginti kuo didesnį derlių. A. Arlauskas ūkyje naudoja ir organines trąšas, nes šalia ūkio yra kiaulių ferma. „Stengsimės kiaulių srutas paskleisti ant laukų. Šią organiką mėgsta kviečiai. Kelerius metus pavasarį kviečių laukuose barstome paukščių mėšlą. Mums tai ne naujiena. Pereisime prie organinių trąšų ir naudosime mažiau mineralinių, nes viską reikia skaičiuoti. Be abejo, mineralinės trąšos yra patogiau, bet tas patogumas pinigus kainuoja“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas. A. Arlauskas savame ūkyje niekada nepiktnaudžiavo mineralinėmis trąšomis, vienam žieminių kviečių hektarui jų išberdavo apie 450 kg. Grikiai ir žirniai mineralinėmis trąšomis nebuvo tręšiami.

Be pagrindo nustumtos į šalį

Viena pagrindinių akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ verslo krypčių – kiaulininkystė. UAB „Vyturys“, priklausančios šiai grupei, vadovas Valdemaras Sadaunykas mano, kad brangstant mineralinėms trąšoms, ūkininkai jų naudos mažiau. Ši tendencija bendrovei yra palanki. „Organinių trąšų mes turime. Jos buvo be pagrindo nustumtos į šalį, visi su pasimėgavimu puolė prie mineralinių trąšų. O juk organinės trąšos – puikios, jos praturtina dirvožemį maisto medžiagomis, kurios skatina humuso susidarymą. Mes norime, kad jos būtų naudojamos“, – ŪP teigė V. Sadaunykas. Pasak pašnekovo, Lietuvoje gyvulinio mėšlo nėra daug, nes gyvulininkystė, palyginus su augalininkyste, yra labai menkutė. Ūkininkai dar nėra įsibėgėję naudoti gyvulinį mėšlą, todėl atsiranda problemų su jo utilizavimu. „Remiantis vakarų šalių patirtimi matyti, kad gyvulinis mėšlas – efektyvi tręšimo priemonė. Tik reikia taikyti išlaistymo arba tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, susidaryti schemas. Šis procesas tampa ir pigesnis, ir geriau valdomas. Visa tai, ką sušeriame gyvuliams, jie grąžina mėšlu, o mėšlą galime įterpti į dirvą ir vėl auginti kultūras“, – savo nuomonę išsakė patyręs agrarininkas V. Sadaunykas.

Būtinas kompleksinis požiūris

Rimas MAGYLA

LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas

Brangstant mineralinėms trąšoms, akivaizdu, kad žemdirbiai jas naudos taupiau ir tinkamiau. Atsiras didesnis poreikis išsitirti ūkio dirvožemius, kad būtų galima

tiksliai žinoti, kokiais kiekiais ir kokiomis maisto medžiagomis su mineralinėmis trąšomis reikės tręšti auginamus augalus. Mineralinio azoto ištyrimas anksti pavasarį taip pat suteiks informacijos dėl augalų tręšimo mineralinėmis azoto trąšomis. Tikslusis tręšimas – viena realiausių priemonių optimizuoti augalų tręšimą, žinoma, tokia priemonė ne visiems žemdirbiams įmanoma. Kalbant bendrai apie galimybę sumažinti mineralinių trąšų naudojimą išlaikant dirvožemio derlumą bei augalų derlius, reikia kompleksinio požiūrio bei ūkyje taikomų tinkamų metodų visumos. Apie tai galvoti reikia jau dabar. Tinkama augalų rotacija, augalų įvairumas, tarpiniai augalai, mažesnis dirvožemio judinimas jį įdirbant, daugianarių augalų auginimas, biologinių trąšų (ypač pasigaminant jas patiems ūkyje) naudojimas dirvožemio gyvybingumui ir derlumui didinti. Tai – dalis kompleksinių priemonių, kurias taikant galima sumažinti ne tik mineralinių trąšų, bet ir cheminių augalų apsaugos produktų poreikį.

Ir tai nėra tik teorija. Siekiant įrodyti, kad tai įgyvendinama ir praktiškai, šių metų vasario 9–10 d. kviečiame žemdirbius į dviejų dienų konferenciją. Joje ūkininkai, konsultantai ir mokslininkai iš įvairių šalių – Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Nyderlandų – dalysis savo žiniomis ir praktiniu ūkiniu patyrimu, kaip optimizuoti augalų mitybą, išlaikant dirvožemio derlumą bei pajamas. Tikiuosi, mūsų žemdirbiai šioje konferencijoje pasisems idėjų, praktinių žinių bei supras, kad augalų auginimo išteklių brangimo periodas suteikia (arba priverčia) ieškoti, o svarbiausia – rasti naujų ir dažniausiai natūralių ūkinės veiklos metodų, leidžiančių kompensuoti mums įprastus, tačiau vis brangstančius išteklius.